Net Zero verslui ir ar tai turėtų jums rūpėti?

Net Zero (kartais dar vadinamas “grynasis nulis”) tai, kai šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) pašalinimas atsveria į atmosferą išmetamų ŠESD kiekį.

Tai plataus užmojo, bet būtinas tikslas, kurį reikia pasiekti, jei norime išvengti skaudžiausių klimato kaitos padarinių. Nepasiekus net zero, gali pakilti jūros lygis, dėl kurio vietovės taps negyvenamos, kilti ekstremalūs orai, turėsiantys katastrofiškų padarinių.

Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) teigia, kad, norint neviršyti 1,5 ℃ pasaulinės temperatūros kilimo ribos, iki 2030 m. turime ~45 % sumažinti antropogeninio anglies dioksido grynąjį išmetimą, palyginti su 2010 m., ir iki 2050 m. pasiekti nulinį lygį.

Deja, Žemė šyla nerimą keliančiu greičiu. IPCC šeštojoje vertinimo ataskaitoje nustatyta, kad 9 metų laikotarpiu (tarp 2011-2020 m.), pasaulio paviršiaus temperatūra buvo 1,09 ℃ aukštesnė, lyginant su 1850-1900 m.

Artėjant privalomam duomenų ir ataskaitų teikimui pagal CSRD (Tvarumo ataskaitų teikimo direktyva, angl. Corporate Sustainability Reporting Directive) verslui rekomenduojama jau dabar pradėti ruoštis ir atskleisti tiek ŠESD emisijų, tiek kitus tvarumo rodiklius.

Kokias ŠESD vertinimo sritis bei terminus apima Net-Zero?

Pasiekti Net-Zero reiškia, kad visų išmetamųjų ŠESD kiekis yra kuo artimesnis nuliui, o likes pėdsakas yra pašalinamas iš atmosferos taip sukuriant nulinį balansą. Įmonėms tai reiškia, kad reikia pirmiausia sumažinti 1, 2 ir 3 vertinimo srityse apibrėžtą (Scope 1,2 ir 3) ŠESD kiekį, kaip apibrėžta GHG Protokole (angl. GHG Protocol). Šis tikslas ypač svarbus ir akcentuojamas Paryžiaus klimato susitarimo ir susijusių iniciatyvų, pavyzdžiui, JT kampanija “Lenktynės į nulį” (angl. Race to Zero) ir Net Zero Coalition.

Kuo skiriasi Net Zero nuo kitų panašių terminų?

Net Zero (grynasis nulis) apima visą išmetamą ŠESD kiekį, kai tuo tarpu kitais terminais gali būti apibrėžiama tik anglies dioksido emisijos ar kiti išmetami teršalai (pvz. ozono sluoksnį ardančios dujos).

Šioje vietoje svarbu suprasti kokias konkrečias šiltnamio efektą sukeliančias dujas (ŠESD) reikia apskaityti ir valdyti, nes nuo to priklausys ir veiksmų planas Net Zero tikslui pasiekti. Puikus pavyzdys yra terminas anglies neutralumas (angl. Carbon-neutral), kuris atsižvelgia tik į gryno CO2 išmetimą, kai tuo tarpu norint tapti Net Zero įmonė turės išmatuoti visus išmetamus Paryžiaus susitarimu apibrėžtų ŠESD kiekius.

Bendrai, kai kalbama apie ŠESD emisijas, dažniausiai turima mintyje būtent šias JT Paryžiaus susitarimu apibrėžtas dujas: anglies dioksidas (CO2, dažnai minima tiesiog “anglis”), metanas (CH4), azoto suboksidas (N2O), hidrofluorangliavandeniliai (HFC), perfluorangliavandeniliai (PFC), sieros heksafluoridas (SF6) ir azoto trifluoridas (NF3).

Visos šios dujos sulaiko saulės šilumą atmosferoje, sukeldamos šiltnamio efektą ir didindamos bendrą Žemės atmosferos temperatūrą.

Dažniausiai sutinkami panašūs terminai:

• Carbon neutral – įpareigoja subalansuoti išmetamą anglies dioksido kiekį su pašalinamu anglies dioksido kiekiu, tokiu būdų pasiekiant nulines sumines emisijas.
• Carbon negative. Neigiamas anglies dioksido kiekis reiškia, kad iš atmosferos pašalinama daugiau anglies dioksido, nei jo išmetama.
• Zero emissions (nulinis išmetamųjų ŠESD kiekis). Reiškia, kad procesai ar veikla visiškai neišskiria anglies dioksido.
• Climate neutral (Neutralus klimato atžvilgiu) – tai bendro poveikio klimatui subalansavimas, įskaitant ŠESD kiekį, vandens sunaudojimą, atliekų tvarkymą, taršą ir kt. taip, kad veiklos poveikis būtų neutralus.

Šiuos terminų skirtumus svarbu žinoti organizacijoms, kurios įsipareigoja siekti tikslo bei nori tinkamai komunikuoti. Jeigu nesate tikri dėl skirtingos terminologijos ir jos pritaikymo, susisiekite su mūsų komanda trumpai konsultacijai ŠESD klausimais.

Kas turėtų prisidėti prie Net Zero tikslų pasauliniu mastu? ŠESD emisijų mažinimas globaliu mastu

Tiek vartotojai, tiek korporacijos ar vyriausybės kartu gali sujungti savo individualias pastangas ir iš esmės sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį visame pasaulyje.

Vartotojai turėtų pakeisti dalį savo įpročių, kurie svariausiai prisideda ŠESD išmetimo.

Nemaža dalis šių iniciatyvų yra subsidijuojamos valstybės ar ES lėšomis. Tai gali apimti:

• pakeistį automobilį viešuoju transportu
• įsirengti energiją taupančius prietaisus namuose
• mažinti nereikalingų kelionių lėktuvu skaičių
• pereiti prie atsinaujinančiosios energijos naudojimo namuose (pvz. Įsigyti nutolusios saulės elektrinės dalį)

Nors individualių įpročių pokytis būtinas ir jis dalinai diktuoja verslų kryptį, tačiau įmonės ir sprendimus priimantys asmenys gali ir turi proaktyviai imtis veiksmų, kurie daro įtaką šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimui dideliu mastu.

Verslai turėtų pradėti valdyti savo ŠESD emisijas jau šiandien

Pirmas žingsnis nuo kurio turėtų pradėti kiekviena organizacija- atlikti savo dabartinę ŠESD emisijų šaltinių inventorizaciją visose trijose vertinimo srityse (Scope 1, 2 bei 3). Apskaičiavus emisijas bei identifikavus, kuriose įmonės veiklose bei tiekimo grandinėje išskiriama daugiausiai ŠESD, galima užsibrėžti mažinimo bei valdymo tikslus.

Veiksmai ir priemonės, kuriomis galima pasiekti užsibrėžtus tikslus apima: atsinaujinančiosios energijos naudojimą, energijos suvartojimo efektyvumo didinimą (diegiant taupesnius įrenginius, patalpų šildymo sprendimus, pastatų rekonstrukciją), tiekimo grandinės maršrutų tobulinimą bei mažiau taršių transportavimo būdų bei žaliavų pasirinkimą. Skaidrus ir periodiškas ataskaitų teikimas yra bene svarbiausias įrankis, kad būtų kolektyviai laikomasi nustatytų tikslų.

Vyriausybių ir valstybinių institucijų indėlis ŠESD mažinime

Vyriausybės prisideda užtikrindamos, kad visuose sektoriuose būtų laikomasi reglamentų susijusių su išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ataskaitų teikimu ir mažinimu. Kad šie pokyčiai vyktų greitai ir veiksmingai, būtini aiškiai apibrėžti reikalavimai ir taisyklės.

2022m. Gruodžio 16d. ES oficialiame leidinyje viešai publikuota Tvarumo Ataskaitų Teikimo Direktyva  (CSRD) nustatė detalius reikalavimus įmonėms, kurios turės atskleisti su veiklos tvarumu susijusią informaciją. Tai apima veiklos poveikį visuomenei bei aplinkai, privaloma atskleisti ne tik pasiekimus, bet taip pat ir kylančias rizikas.

Emisijų kompensavimas, kaip mažinimo priemonė

Aukštos kokybės kompensacinių priemonių naudojimas

Daugelis įmonių, siekdamos savo tvarumo tikslų, į pagalbą pasitelkia ŠESD kompensavimą. Šiandien tokie projektai dažniausiai imasi iniciatyvų mažiau išsivysčiusiose šalyse diegdami efektyvesnius energijos panaudojimo sprendimus, energijos generavimą iš atsinaujinančių šaltinių ir pan. – t.y. CO2 emisijos yra išvengiamos ten, kur tai padaryti ekonomiškai efektyviau. Nors kokybiškų ir patikrintų anglies kreditų įsigijimas yra gera priemonė sumažinti įmonės veikos paliekamą pėdsaką, tačiau tai yra tik trumpalaikis sprendimas, kuris nesprendžia problemos iš esmės ar lokaliu mastu

Tam, kad įmonė tikrai panaikintų savo išmetamo anglies dioksido poveikį, remiama iniciatyva turi visam laikui pašalinti išmetamą CO2 ekvivalento kiekį. Tai yra technologiniai sprendimai, fiziškai absorbuojantys CO2 iš atmosferos, bei jį užkonservuojantys anglies pavidalu (pvz. užkasdami po žeme ir saugodami) taip užtikrinant, kad sugauta anglis nebus vėl išleista į atmosferą.

Anglies dioksido kompensacijų naudojimas nereiškia, kad organizacijos yra atleistos nuo pareigos teikti ataskaitas apie šį išmetamą anglies dioksido kiekį. Vadovaujantis plačiausiai naudojamomis ŠESD apskaitos gairėmis – GHG Protocol – organizacijos turi atskleisti visą savo 1, 2 ir 3 vertinimo srityse išmetamą ŠESD kiekį, o kompensacijos į šį balansą nėra įskaičiuojamos.

Prieš pradėdamos naudoti anglies dioksido kompensacijas, įmonės gali ir turėtų sutelkti dėmesį į išmetamo ŠESD kiekio mažinimą, atsinaujinančiosios energijos naudojimą ir darbuotojų kelionių į darbą ir atgal mažinimą.

Svarbu užsibrėžti tinkamų ir pagįstų emisijų mažinimo tikslų

Vis dėlto, norint pasiekti Net zero, vien tik anglies dioksido kompensacijomis pasikliauti negalima. Prieš pradėdamos naudoti anglies dioksido kompensacijas, įmonės turėtų pirmiausia sutelkti dėmesį į išmetamo ŠESD kiekio mažinimą per atsinaujinančiosios energijos naudojimą ir tiekimo grandinės optimizavimą bei darbuotojų švietimą.

Mokslu Pagrįstų Tikslų Iniciatyvos (angl. SBTi) apibrėžtame “Įmonių Net-Zero Standarte” nurodoma, kad verslai iki 2030 m. turi nusimatyti emisijų kiekį sumažinti 50 %, o iki 2050 m. – 90-95 tam, kad net zero tikslai būtų suderinti su mokslu. Standarte taip pat siūloma, kad įmonės panaikintų likusius 5-10 proc. emisijų, pašalindamos anglies dioksidą (t.y. prisidėdami ne prie CO2 kompensuojančių projektų, o verčiau prie fiziškai iš atsmosferos sugaunančių ir užkonservuojančių technologinių sprendimų iniciatyvų).

Šiuo metu nulinis išmetamas ŠESD kiekis net teoriniame lygmenyje yra pasiekiamas tikslas ne kiekvienai pramonės šakai. Aviacija puikus to pavyzdys, kur šiuo metu nėra aiškių, ilgalaikių technologinių sprendimų, kurie leistų pasiekti nulines emisijas. Kol ši ir panašios industrijos pereis prie nuolatinių sprendimų, reikalingos tikslinės kompensacinės išmokos tiek lokaliu, tiek tarpvalstybiniu mastu.

Kada turime pasiekti Net Zero?

Norint, kad Žemės temperatūros kilimas neviršytų 1,5 ℃ ribos, iki 2050 m. turime pasiekti nulinį emisijų kiekį pasauliniu mastu.

2022 metais išleistoje IPCC ataskaitoje tvirtinama, kad norint sukontroliuoti pasaulinį atšilimą 1,5 ℃ privaloma atitikti šias sąlygas:

• šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos turi pasiekti piką ne vėliau kaip 2025 m. T.y. nuo 2025m. bendros nominalios ŠESD emisijos turi pradėti mažėti.
• iki 2030 m. išmetamų ŠESD kiekį reikia sumažinti 43 proc.
• iki 2030 m. metano kiekį reikia sumažinti maždaug trečdaliu
• iki 2050 m. pasaulis turi pasiekti nulinį ŠESD kiekį (Net-Zero)

Naujausiose JT ataskaitose nustatyta, kad visiškai įgyvendinus dabartinius net zero planus iki 2030 m. vidutinė pasaulio temperatūra pasiektų 2,1-2,4 ℃. Taip pat minima, kad dabartiniu tempu iki 2030 m., (lyginant su 2010 m.), metinis išmetamas ŠESD kiekis padidės 10,6 %.

Vis dėlto pasiekti Net Zero vis dar galime. Lyginant 2022 m. ataskaitas su ataskaitomis metais prieš tai, matyti, kad bendras prognozuojamas ŠESD išmetimo lygio pokytis sumažėjo. Praėjusių metų ataskaitoje buvo prognozuojama, kad 2030 m. (lyginant su 2010 m.), išmetamų ŠESD kiekis padidės 13,7 proc.

Tai teigiamas ženklas, kad judame teisinga kryptimi. Tačiau vis tiek reikalingi aktyvesni ir ambicingesnis veiksmai, kurie paskatintų pasaulį siekti net zero.

Kaip įmonėms nustatyti net zero tikslą?

Visuotinai priimtas įrankis tikslams nustatyti, tai jau minėtas SBTi parengtas “Corporate Net-Zero Standard”. Tai gairės ir metodologija, leidžianti nustatyti tikslus atitinkančius mokslinius tyrimus ir jais remiantis nustatytą kryptį, leisiančia apriboti pasaulinės temperatūros kilimą iki 1,5 °C.

SBTi organizacija taip pat teikia ir tikslų auditavimo ir verifikavimo paslaugą, kas paskatina sekti progresą. Tokiu būdų užsibrėžti Net Zero įsipareigojimai padeda susilaukti reikiamo dėmesio bei priežiūros vadovų lygmeniu, bei paspartinti jų įgyvendinimą organizacijoje. Emisijų valdymo iniciatyvos yra skirtingos kiekvienai įmonei, priklausomai nuo vykdomos veiklos ir, atitinkamai, iš veiklos kylančių emisijų šaltinių (t.y. nuo pokyčius gamybos bei tobulinimo iki atliekų šalinimo ar tiekimo grandinės efektyvinimo ir optimizavimo.

Pirmieji žingsniai organizacijai pradedant šia kelionę yra apskaičiuoti savo veiklos emisijų pėdsaką. Renkantis paslaugos tiekėją, svarbu įsitikinti, kad emisijų skaičiavimai ir metodologija vadovautųsi būtent GHG Protocol gairėmis, turėtų patogų duomenų įvestį, automatizavimą, rezultatų atvaizdavimą, kuris leistų ne tik sekti emisijas, bet ir priimti tinkamus emisijų valdymo sprendimus.